Lietuvos delegacija jau penktą kartą sudalyvavo Tarptautinėje kūrybinių ir kultūrinių industrijų parodoje (ICIF 2018) Kinijoje, Šenženo mieste, kuri vyko gegužės 10-14 dienomis. Tai didžiausia tokio pobūdžio kasmetinė paroda Kinijoje, kurią globoja šalies centrinė valdžia – Kinijos kultūros ministerija, Komercijos ministerija, Valstybinė radijo ir televizijos administracija, taip pat Kinijos tarptautinės prekybos skatinimo taryba. Ypatingą parodos statusą pabrėžia ir tai, kad ji rengiama būtent Šenženo mieste, kuris dar vadinamas Kinijos ekonominiu stebuklu.

Į ICIF parodą susirenka dalyviai iš daugiau nei šimto pasaulio šalių. Organizatorių vertinimu, nuo pat ICIF organizavimo pradžios 2004 metais, ši paroda jau sugeneravo daugiau nei pusantro trilijono Kinijos juanių prakybos apyvartą (kas atitinka maždaug 200 mlrd. Eurų).

Lietuvos atstovai dalyvauja ICIF parodoje nuo 2013 metų, tačiau šiais metais jų pasirodymas buvo išskirtinis: tik Lietuvai „Šilko kelio“ salėje šiais metais buvo skirti net du stendai, kuriuose savo produktus, paslaugas ir kūrybinius pasiekimus pristatė įvairios Lietuvos įmonės ir individualūs kūrėjai. Vieną iš dviejų Lietuvos stendų koordinavo Lietuvos dizainerių sąjunga, kartu su partneriais VšĮ Ante Litteram, VšĮ Nacionaliniu plėtros institutu, Baltijos labdaros fondu ir parodinės įrangos  studija „Daba Expo“. Šiame stende buvo pristatyti šie dalyviai: virtualios realybės technologijų įmonė Inlusion Netforms, lietuviškų peteliškių namai „Dom Bow Ties“, drabužių dizainerė Daiva Urbanavičiūtė, dailininkas ir dizaineris Vitalis Čepkauskas. Specialiai parodai buvo išleistas Lietuvos dizainerių sąjungos ir partnerių leidinys „Design Your Life“, kuriame pristatytas Lietuvos dizaino sektorius ir įvairių Lietuvos dizaino kūrėjų pasiekimai.

Antrąjį stendą koordinavo Lietuvos Respublikos ambasada Kinijoje. Šiame stende save pristatė nuotykių parkų įmonė „UNO Parks“, dailininkas vitražistas Nerijus Baublys, mados dizaino ženklas LegCode (Laura Kuprytė).

Šiųmetės Lietuvos ekspozicijos koncepcija išreikšta šūkiu „Design Your Life“, kviečiančiu patiems kurti savo gyvenimą visais aspektais. Ši koncepcija pagrįsta siekiu atsiliepti į šiuolaikinius globalius socialinius ir ekonominius iššūkius, taip pat į Ketvirtosios pramoninės revoliucijos tendencijas, lemiančias skaitmeninės, biologinės ir fizinės plotmių susiliejimą. Šiuo metu kaip niekad yra svarbus holistinis ir tarpdiscipliniškas požiūris į visas gyvenimo sritis, kadangi neįmanoma kurti visuomenės ir visos žmonijos gerovės ignoruojant kokius nors atskirus klausimus. Tad ir požiūris į dizainą jau seniai yra tapęs platesnis: dizainas nebėra vien tik būdas jungti produktų ar paslaugų funkcines ir estetines savybes, – dizainas jau tapo tam tikra socialinės inžinerijos priemone, kuri skatina mokslo, technologijų, kultūros, inovacijų, verslo, pramonės ir visų kitų sričių integraciją. Atlikdamas integruojančio veiksnio vaidmenį, dizainas taiko darnios plėtros ir žiedinės ekonomikos principus. Būtent todėl šiųmečiam Lietuvos stendui apipavidalinti pasitelkta skritulio formos schema, kurios išorėje vaizduojamos pagal žiedinės ekonomikos principus sąveikaujančios sritys, o jų sąveika, kreipiama dizaino priemonėmis, padeda kurti gerovę. Puikus tokios tarpdisciplininės sąveikos pavyzdys – stende pristatytos virtualios tikrovės technologijos: skaitmeninių technologijų pagalba sukurtos virtualios meno galerijos, leidžiančios lankytojams įžengti į meninių paveikslų vidų, pasivaikščioti po fantazijų pasaulį. Technologijos, sujungtos su kūrybiškumu, leidžia ne tik mėgautis netikėtomis patirtimis, bet ir praturtinti ir kokybiškai sustiprinti edukacinius procesus. Šis pavyzdys – tik maža stotelė bekraščiuose kūrybinių industrijų horizontuose.

Parodos dalyviai sulaukė gausaus Kinijos žiniasklaidos priemonių (spaudos ir televizijos) dėmesio. Ilgametis Lietuvos atstovų bendradarbiavimas su Kinijos partneriais leidžia kasmet palankiomis sąlygomis pristatyti Lietuvos kūrybinių industrijų sektorių šioje svarbioje parodoje, garsinti Lietuvos vardą ir didinti Lietuvos organizacijų, įmonių ir individualių kūrėjų bei šios šalies prekės ženklų žinomumą Kinijos rinkoje.

Lietuvos dizainerių sąjunga yra organizacija, vienijanti dizaino šakos atstovus puoselėjančius daiktinės aplinkos kultūros plėtrą Lietuvoje.

Vienoje iš Europos strategijų programų, Dizainas“EUROPA-2020”siūloma stiprinti dizaino sektorių, kuris padėtų Europos įmonėms generuoti naujas idėjas ir transformuoti jas į vartotojui draugiškus ir patrauklius produktus, procesus ir paslaugas.

Tuo pačiu ES “Kūrybiškos Europos” reglamente kultūros ir kūrybos sektoriai pripažįstami kaip novatoriškų idėjų, kurios gali būti įgyvendintos, kuriant produktus ir paslaugas, skatinančias ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, padedančias spręsti su visuomeniniais pokyčiais  susijusias problemas.

Dizainas, kaip viena iš kūrybinių ir kultūrinių industrijų sričių, užima ypatingą vietą tarp pridėtinę vertę generuojančių inovatyvių sričių, kurios sudaro visų verslų verslumo pamatą.

Suprasdami dizaino idėjų ir informacijos sklaidos būtinybę visuomenėje, didinant jos vaidmenį bei reikšmę, laikome svarbiu atkreipti visuomenės dėmesį, pažymėtini šios srities profesionalus tarp kurių šiandien yra ir šiaulietis dizaineris Vilius Puronas.

 Vilius Puronas yra  vienas iš iniciatorių 1987 metais ( 30 metų) įkuriant Lietuvos dizainerių sąjungą (LDiS), šiandien turinčią valstybės pripažintą Meno kūrėjų organizacijos statusą. Tuo mes ne tik didžiuojamės, tačiau ir jaučiame pakankamą atsakomybę

Dizaino poreikis XX a. septintajame dešimtmetyje kaskart sparčiau formavęs šalies ekonominius ir kultūrinius procesus, paskatino jauną, diplomuotą dizaino specialistą Vilių Puroną pagal paskyrimą 1973 m. atvykti dirbti į Šiaulius, kur buvo paskirtas Šiaulių miesto vyr. dizainerio pareigoms. Lietuviško pramoninio miesto kultūrinį identitetą pradėjęs formuoti V. Puronas netrukus išryškėjo ir kaip ryški regione dirbanti kūrybinė ir netipiškai mąstanti asmenybė. Jo išmani kūrybinė veikla nulėmė ne tik jo, bet ir šalia suburtų dizaino specialistų kultūrinį industrinio dizaino ir kūrybinį asmenybių tapsmą, ryškų ir neatsiejamą nuo Vidurio Europos dailės, amatų ir pramonės plėtotės. Ryškus didelės apimties kompleksinis tam laikui ypač inovatyvus projektas – “Šiaulių miesto Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras” su autentiškais tūrinės reklamos elementais, skoningai integruotais taikomosios dailės kūriniais, lauko sienine tapyba – tapo ryškus, harmoningos miesto utilitarios ir meninės erdvės formavimo pavyzdys šalyje. Šis dizainerio V. Purono autorinis beveik precedento neturintis projektas plačiai publikuotas Sovietų Sąjungos ir Europos prestižiniuose architektūros, dizaino leidiniuose, tapo neakivaizdžiai nominuotas PAVYZDINIU kompleksinio dizaino projektu, puikiai reprezentavusiu ir pakėlusiu Lietuvos ir Baltijos šalių dizaino specialistų vertę, atitinkančią į pripažintą skandinaviškų  dizaino standartų lygmenį.  Didžiavomės tuo būdami dar dailės Akademijos studentais, didžiavosi tuo ir Dizaino katedros įkūrėjas ir jos ilgametis vadovas profesorius Feliksas Daukantas. Tai buvo ryškus dizainerio Viliaus Purono įnašas į lietuviškos dizaino mokyklos savitumą, autentiškos mąstysenos ir skonio demonstravimą, parodant materialios ir dvasinės kultūros abipusį ryšį, žymintį kultūrinės industrijos raišką, profesionalaus pramoninio dizaino kuriančio dizainerio visuomeninį statusą.

Inovatyvus kūrėjo kūrybos braižas, asmeninės kūrėjo įžvalgos originaliai reiškėsi netgi labai  skirtinguose žanruose, rodęs dizaino veiklos prasmingumą ir tikslingumą pradėjęs sėkmingai savo darbais veikti ir plėtoti technologinę bei kultūrinę santaką. Tai neginčijamas lietuviško nacionalinio pramoninio dizaino tradicijos kūrimo pradžia. Greta pramoninio dizaino tuo metu V. Purono dėka aktyviai plėtojamas konceptualizmo tendencijos, išstumiant objektų estetikos svarbą į antrą planą. Be socialinių, ekologinių temų jo kūryboje pradeda rastis rankomis kuriamų dizaino, grafikos, taikomojo meno ART-dizaino objektų tendencija, kuri išlieka svarbiu jam ir šiandieninėje kūryboje – metalo plastika, kuria pasipuošė jau ne vienas miestas ar vietovė. Be kūrybos ir visuomeninės veiklos dizaineris Puronas tam tikrą laiko dalį skyrė ir pedagoginei veiklai, savo harizmatiška laikysena ir povyza nuteikdamas jaunimą pozityviam savo miesto ir jo aplinkos vertinimui. Būdamas žingeidus istorijai imasi ir padaro tam tikrų darbų skirtų krašto etnokultūrai, sudaro ir išleidžia nemažai leidinių skirtų krašto ir miesto istorijai.

Apibendrinant visą šio aktyvaus kūrėjo kūrybinio bagažo svarbą ir svorį Lietuvos  dizaino ir kultūros istorijai, Lietuvos dizainerių sąjungos valdyba, kolegos, kultūrinės visuomenės atstovai mano, kad Viliaus Purono visaapimanti veikla įspaudė gilų pėdsaką šalies kultūros baruose rodydamas, kad ir vieno kūrėjo veikla sukuria dideles galimybes realizuoti šalies kūrybiškumą.

Ši asmenybė rodė ir iki šiol rodo, kad dizainas kaip ir visa šalies kultūra gali tapti reikšminga mažos šalies ekonomikos ir kultūros politikos dalimi bei efektyvia šalies įvaizdžio formavimo priemone.

Teikiame visuomenei 70-ojo jubiliejaus proga parengtą parodą susipažinti, įvertinti Viliaus PURONO indėlį dizaino plėtrai, kultūrai kaip reikšmingą  nuopelną Lietuvos kultūrai.

Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos narys Algirdas Jazbutis

Tuo pat metu, kai Shenzhenyje šurmuliavo ICIF mugė, kitame pietų Kinijos mieste Fošane (Foshan, 7,2 mln.), kurį baigia praryti milžinas Guangdžou (Guangzou, 14 mln.) vyko Lietuvos-Kinijos ekonominio bendradarbiavimo konferencija, kurioje be kitų ūkio sektorių, buvo pristatyta ir Lietuvos dizaino industrija. Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis, nušviesdamas 30-metę Sąjungos veiklą, pabrėžė, kad dizainas, kaip kiekvienos šalies pramoninės kultūros lygio atspindys, tapo ypač svarbiu konkurenciniu faktoriumi. Tai paaiškina tokį didelį Kinijos verslo susidomėjimą europietišku dizainu, siekiančio savo pramonės gaminiams suteikti „civilizuotesnį“ veidą, pakelti į aukštesnį lygmenį. Savo vietą šiose didžiulėse ekonominėse slinktyse bando rasti ir Lietuvos dizainerių sąjunga, atstovaudama Lietuvos dizaino kultūrą.

Lietuvos dizainerių sąjunga 2017 m. gegužės 11-15 dienomis, po metų pertraukos, nepaisydama trukdymų ir sunkumų, vėl garbingai atstovavo Lietuvai ir Lietuvos dizainui didžiausioje Kinijos kūrybinių industrijų parodoje ICIF (International Cultural Industries Fair, Shenzhen), Šenženo mieste.