ICIF 2018 parodos akimirka

Lietuvos dizaino sala Kinijoje

Lietuvos delegacija jau penktą kartą sudalyvavo Tarptautinėje kūrybinių ir kultūrinių industrijų parodoje (ICIF 2018) Kinijoje, Šenženo mieste, kuri vyko gegužės 10-14 dienomis. Tai didžiausia tokio pobūdžio kasmetinė paroda Kinijoje, kurią globoja šalies centrinė valdžia – Kinijos kultūros ministerija, Komercijos ministerija, Valstybinė radijo ir televizijos administracija, taip pat Kinijos tarptautinės prekybos skatinimo taryba. Ypatingą parodos statusą pabrėžia ir tai, kad ji rengiama būtent Šenženo mieste, kuris dar vadinamas Kinijos ekonominiu stebuklu.

Į ICIF parodą susirenka dalyviai iš daugiau nei šimto pasaulio šalių. Organizatorių vertinimu, nuo pat ICIF organizavimo pradžios 2004 metais, ši paroda jau sugeneravo daugiau nei pusantro trilijono Kinijos juanių prakybos apyvartą (kas atitinka maždaug 200 mlrd. Eurų).

Lietuvos atstovai dalyvauja ICIF parodoje nuo 2013 metų, tačiau šiais metais jų pasirodymas buvo išskirtinis: tik Lietuvai „Šilko kelio“ salėje šiais metais buvo skirti net du stendai, kuriuose savo produktus, paslaugas ir kūrybinius pasiekimus pristatė įvairios Lietuvos įmonės ir individualūs kūrėjai. Vieną iš dviejų Lietuvos stendų koordinavo Lietuvos dizainerių sąjunga, kartu su partneriais VšĮ Ante Litteram, VšĮ Nacionaliniu plėtros institutu, Baltijos labdaros fondu ir parodinės įrangos  studija „Daba Expo“. Šiame stende buvo pristatyti šie dalyviai: virtualios realybės technologijų įmonė Inlusion Netforms, lietuviškų peteliškių namai „Dom Bow Ties“, drabužių dizainerė Daiva Urbanavičiūtė, dailininkas ir dizaineris Vitalis Čepkauskas. Specialiai parodai buvo išleistas Lietuvos dizainerių sąjungos ir partnerių leidinys „Design Your Life“, kuriame pristatytas Lietuvos dizaino sektorius ir įvairių Lietuvos dizaino kūrėjų pasiekimai.

Antrąjį stendą koordinavo Lietuvos Respublikos ambasada Kinijoje. Šiame stende save pristatė nuotykių parkų įmonė „UNO Parks“, dailininkas vitražistas Nerijus Baublys, mados dizaino ženklas LegCode (Laura Kuprytė).

Šiųmetės Lietuvos ekspozicijos koncepcija išreikšta šūkiu „Design Your Life“, kviečiančiu patiems kurti savo gyvenimą visais aspektais. Ši koncepcija pagrįsta siekiu atsiliepti į šiuolaikinius globalius socialinius ir ekonominius iššūkius, taip pat į Ketvirtosios pramoninės revoliucijos tendencijas, lemiančias skaitmeninės, biologinės ir fizinės plotmių susiliejimą. Šiuo metu kaip niekad yra svarbus holistinis ir tarpdiscipliniškas požiūris į visas gyvenimo sritis, kadangi neįmanoma kurti visuomenės ir visos žmonijos gerovės ignoruojant kokius nors atskirus klausimus. Tad ir požiūris į dizainą jau seniai yra tapęs platesnis: dizainas nebėra vien tik būdas jungti produktų ar paslaugų funkcines ir estetines savybes, – dizainas jau tapo tam tikra socialinės inžinerijos priemone, kuri skatina mokslo, technologijų, kultūros, inovacijų, verslo, pramonės ir visų kitų sričių integraciją. Atlikdamas integruojančio veiksnio vaidmenį, dizainas taiko darnios plėtros ir žiedinės ekonomikos principus. Būtent todėl šiųmečiam Lietuvos stendui apipavidalinti pasitelkta skritulio formos schema, kurios išorėje vaizduojamos pagal žiedinės ekonomikos principus sąveikaujančios sritys, o jų sąveika, kreipiama dizaino priemonėmis, padeda kurti gerovę. Puikus tokios tarpdisciplininės sąveikos pavyzdys – stende pristatytos virtualios tikrovės technologijos: skaitmeninių technologijų pagalba sukurtos virtualios meno galerijos, leidžiančios lankytojams įžengti į meninių paveikslų vidų, pasivaikščioti po fantazijų pasaulį. Technologijos, sujungtos su kūrybiškumu, leidžia ne tik mėgautis netikėtomis patirtimis, bet ir praturtinti ir kokybiškai sustiprinti edukacinius procesus. Šis pavyzdys – tik maža stotelė bekraščiuose kūrybinių industrijų horizontuose.

Parodos dalyviai sulaukė gausaus Kinijos žiniasklaidos priemonių (spaudos ir televizijos) dėmesio. Ilgametis Lietuvos atstovų bendradarbiavimas su Kinijos partneriais leidžia kasmet palankiomis sąlygomis pristatyti Lietuvos kūrybinių industrijų sektorių šioje svarbioje parodoje, garsinti Lietuvos vardą ir didinti Lietuvos organizacijų, įmonių ir individualių kūrėjų bei šios šalies prekės ženklų žinomumą Kinijos rinkoje.

DSC_4157ICIF 2018 Lietuvos stendo lankytojai

DSC_3981_M

Dizainerio Viliaus Purono kūrybos apžvalginė paroda

Lietuvos dizainerių sąjunga yra organizacija, vienijanti dizaino šakos atstovus puoselėjančius daiktinės aplinkos kultūros plėtrą Lietuvoje.

Vienoje iš Europos strategijų programų, Dizainas“EUROPA-2020”siūloma stiprinti dizaino sektorių, kuris padėtų Europos įmonėms generuoti naujas idėjas ir transformuoti jas į vartotojui draugiškus ir patrauklius produktus, procesus ir paslaugas.

Tuo pačiu ES “Kūrybiškos Europos” reglamente kultūros ir kūrybos sektoriai pripažįstami kaip novatoriškų idėjų, kurios gali būti įgyvendintos, kuriant produktus ir paslaugas, skatinančias ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, padedančias spręsti su visuomeniniais pokyčiais  susijusias problemas.

Dizainas, kaip viena iš kūrybinių ir kultūrinių industrijų sričių, užima ypatingą vietą tarp pridėtinę vertę generuojančių inovatyvių sričių, kurios sudaro visų verslų verslumo pamatą.

Suprasdami dizaino idėjų ir informacijos sklaidos būtinybę visuomenėje, didinant jos vaidmenį bei reikšmę, laikome svarbiu atkreipti visuomenės dėmesį, pažymėtini šios srities profesionalus tarp kurių šiandien yra ir šiaulietis dizaineris Vilius Puronas.

 Vilius Puronas yra  vienas iš iniciatorių 1987 metais ( 30 metų) įkuriant Lietuvos dizainerių sąjungą (LDiS), šiandien turinčią valstybės pripažintą Meno kūrėjų organizacijos statusą. Tuo mes ne tik didžiuojamės, tačiau ir jaučiame pakankamą atsakomybę

Dizaino poreikis XX a. septintajame dešimtmetyje kaskart sparčiau formavęs šalies ekonominius ir kultūrinius procesus, paskatino jauną, diplomuotą dizaino specialistą Vilių Puroną pagal paskyrimą 1973 m. atvykti dirbti į Šiaulius, kur buvo paskirtas Šiaulių miesto vyr. dizainerio pareigoms. Lietuviško pramoninio miesto kultūrinį identitetą pradėjęs formuoti V. Puronas netrukus išryškėjo ir kaip ryški regione dirbanti kūrybinė ir netipiškai mąstanti asmenybė. Jo išmani kūrybinė veikla nulėmė ne tik jo, bet ir šalia suburtų dizaino specialistų kultūrinį industrinio dizaino ir kūrybinį asmenybių tapsmą, ryškų ir neatsiejamą nuo Vidurio Europos dailės, amatų ir pramonės plėtotės. Ryškus didelės apimties kompleksinis tam laikui ypač inovatyvus projektas – “Šiaulių miesto Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras” su autentiškais tūrinės reklamos elementais, skoningai integruotais taikomosios dailės kūriniais, lauko sienine tapyba – tapo ryškus, harmoningos miesto utilitarios ir meninės erdvės formavimo pavyzdys šalyje. Šis dizainerio V. Purono autorinis beveik precedento neturintis projektas plačiai publikuotas Sovietų Sąjungos ir Europos prestižiniuose architektūros, dizaino leidiniuose, tapo neakivaizdžiai nominuotas PAVYZDINIU kompleksinio dizaino projektu, puikiai reprezentavusiu ir pakėlusiu Lietuvos ir Baltijos šalių dizaino specialistų vertę, atitinkančią į pripažintą skandinaviškų  dizaino standartų lygmenį.  Didžiavomės tuo būdami dar dailės Akademijos studentais, didžiavosi tuo ir Dizaino katedros įkūrėjas ir jos ilgametis vadovas profesorius Feliksas Daukantas. Tai buvo ryškus dizainerio Viliaus Purono įnašas į lietuviškos dizaino mokyklos savitumą, autentiškos mąstysenos ir skonio demonstravimą, parodant materialios ir dvasinės kultūros abipusį ryšį, žymintį kultūrinės industrijos raišką, profesionalaus pramoninio dizaino kuriančio dizainerio visuomeninį statusą.

Inovatyvus kūrėjo kūrybos braižas, asmeninės kūrėjo įžvalgos originaliai reiškėsi netgi labai  skirtinguose žanruose, rodęs dizaino veiklos prasmingumą ir tikslingumą pradėjęs sėkmingai savo darbais veikti ir plėtoti technologinę bei kultūrinę santaką. Tai neginčijamas lietuviško nacionalinio pramoninio dizaino tradicijos kūrimo pradžia. Greta pramoninio dizaino tuo metu V. Purono dėka aktyviai plėtojamas konceptualizmo tendencijos, išstumiant objektų estetikos svarbą į antrą planą. Be socialinių, ekologinių temų jo kūryboje pradeda rastis rankomis kuriamų dizaino, grafikos, taikomojo meno ART-dizaino objektų tendencija, kuri išlieka svarbiu jam ir šiandieninėje kūryboje – metalo plastika, kuria pasipuošė jau ne vienas miestas ar vietovė. Be kūrybos ir visuomeninės veiklos dizaineris Puronas tam tikrą laiko dalį skyrė ir pedagoginei veiklai, savo harizmatiška laikysena ir povyza nuteikdamas jaunimą pozityviam savo miesto ir jo aplinkos vertinimui. Būdamas žingeidus istorijai imasi ir padaro tam tikrų darbų skirtų krašto etnokultūrai, sudaro ir išleidžia nemažai leidinių skirtų krašto ir miesto istorijai.

Apibendrinant visą šio aktyvaus kūrėjo kūrybinio bagažo svarbą ir svorį Lietuvos  dizaino ir kultūros istorijai, Lietuvos dizainerių sąjungos valdyba, kolegos, kultūrinės visuomenės atstovai mano, kad Viliaus Purono visaapimanti veikla įspaudė gilų pėdsaką šalies kultūros baruose rodydamas, kad ir vieno kūrėjo veikla sukuria dideles galimybes realizuoti šalies kūrybiškumą.

Ši asmenybė rodė ir iki šiol rodo, kad dizainas kaip ir visa šalies kultūra gali tapti reikšminga mažos šalies ekonomikos ir kultūros politikos dalimi bei efektyvia šalies įvaizdžio formavimo priemone.

Teikiame visuomenei 70-ojo jubiliejaus proga parengtą parodą susipažinti, įvertinti Viliaus PURONO indėlį dizaino plėtrai, kultūrai kaip reikšmingą  nuopelną Lietuvos kultūrai.

Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos narys Algirdas Jazbutis

DSC_3968_M DSC_3977_M DSC_3993_M

 

Atidarymas_GB

Lietuvos-Kinijos ekonominio bendradarbiavimo konferencija (2017 05 20)

Tuo pat metu, kai Shenzhenyje šurmuliavo ICIF mugė, kitame pietų Kinijos mieste Fošane (Foshan, 7,2 mln.), kurį baigia praryti milžinas Guangdžou (Guangzou, 14 mln.) vyko Lietuvos-Kinijos ekonominio bendradarbiavimo konferencija, kurioje be kitų ūkio sektorių, buvo pristatyta ir Lietuvos dizaino industrija. Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis, nušviesdamas 30-metę Sąjungos veiklą, pabrėžė, kad dizainas, kaip kiekvienos šalies pramoninės kultūros lygio atspindys, tapo ypač svarbiu konkurenciniu faktoriumi. Tai paaiškina tokį didelį Kinijos verslo susidomėjimą europietišku dizainu, siekiančio savo pramonės gaminiams suteikti „civilizuotesnį“ veidą, pakelti į aukštesnį lygmenį. Savo vietą šiose didžiulėse ekonominėse slinktyse bando rasti ir Lietuvos dizainerių sąjunga, atstovaudama Lietuvos dizaino kultūrą.

ICIF stendas 2017

ICIF 2017 (2017 05 16)

Lietuvos dizainerių sąjunga 2017 m. gegužės 11-15 dienomis, po metų pertraukos, nepaisydama trukdymų ir sunkumų, vėl garbingai atstovavo Lietuvai ir Lietuvos dizainui didžiausioje Kinijos kūrybinių industrijų parodoje ICIF (International Cultural Industries Fair, Shenzhen), Šenženo mieste.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas (2017 03 29)

Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė Lietuvos dizainerių sąjungai iš esmės palankų sprendimą, panaikindama Lietuvos kultūros tarybos sprendimą neskirti finansavimo trims LDiS projektams 2016 metais. Tuo pačiu pripažinta, kad LKT ekspertas V.Bernotas buvo šališkas ir tai lemtingai įtakojo konkurso rezultatus. Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas, tačiau š.m. vasario mėnesį VAAT priimtą dar vieną palankų Dizainerių sąjungai sprendimą kitoje byloje LKT neskundė, todėl tikėtina, kad sutiks su teismo sprendimu ir šį kartą. Lietuvos dizainerių sąjunga ir toliau nuosekliai ir principingai gins Meno kūrėjų ir jų organizacijų teises.

Neeilinis Lietuvos dizainerių sąjungos suvažiavimas (2017 03 20)

Šių metų kovo 20 d. Vilniuje įvyko neeilinis Lietuvos dizainerių sąjungos narių suvažiavimas.

Suvažiavime buvo aptarti LDiS veiklos planai ir perspektyvos, pasiruošimas šių metų Sąjungos trisdešimtmečio minėjimo renginiams.

LDiS nariai dviejų metų kadencijai išrinko naują šešių narių LDiS valdybą: Tautvydą Kaltenį, Vilių Puroną, Algirdą Jazbutį, Liną Rimkų, Joną Drejerį ir Simoną Savicką.

Šiaurės Ministrų taryba (2017 01 30)

 

Naujas impulsas ekodizainui ir žiedinei ekonomikai

Lietuvos dizainerių sąjunga, pasinaudojusi Šiaurės Ministrų Tarybos skirta daline finansine parama, baigė tarptautinio projekto EcoDesign Circle (https://www.ecodesigncircle.eu/) paruošiamąjį etapą. Šio projekto ir ŠMT paramos dėka Sąjunga sustiprino savo gebėjimus ekodizaino ir žiedinės ekonomikos srityje, taip pat sustiprino bendradarbiavimą su Šiaurės Europos ir kitomis Baltijos jūros regiono šalimis.

Lietuvos dizainerių sąjunga yra pasiruošusi kartu su savo partneriais iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Vokietijos ir Lenkijos įgyvendinti EcoDesign Circle projekto renginius ir veiklas 2017 ir 2018 metais, kas reikšmingai prisidės diegiant ekodizaino ir žiedinės ekonomikos principus regione.

Vykdydami EcoDesign Circle projektą, Lietuvos dizainerių sąjungos atstovai 2016 m. dalyvavo Berlyno, Stokholmo ir Talino darbo grupių susitikimuose, kuriuose nubrėžė gaires sėkmingam veiklų įgyvendinimui.

Ypač reikšminga tai, kad 2016 m. pabaigoje Lietuvos dizainerių sąjunga tapo BEDA (Europos Dizaino Asociacijų Biuro – http://www.beda.org/) nare. Šiuo metu BEDA prezidentas yra tuo pačiu ir Sąjungos šiaurietiškojo partnerio – Švedijos pramoninio dizaino fondo (SVID) – vadovas p. Robin Edman.

Sąjungos 2016 m. pasiekimai buvo reikšmingai nulemti ir Šiaurės Ministrų Tarybos paramos. Šiam penkių valstybių vyriausybinio bendradarbiavimo forumui Lietuvoje atstovauja ŠMT biuras Lietuvoje (http://www.norden.lt/).

ŠMT bendradarbiavimo su Lietuva, Latvija ir Estija gairėse (2014) pažymėta, kad Šiaurės ministrų taryba siekia išplėsti šį bendradarbiavimą ir taip padėti sukurti stiprų Baltijos jūros regioną, taip pat sumažinti gerovės skirtumus tarp regiono šalių. Bendradarbiavimas grindžiamas bendromis žmogaus teisų, tolerancijos, lygybės ir gero valdymo vertybėmis. Šis bendradarbiavimas turėtų sustiprinti Šiaurės dimensiją (The Northern Dimension), ES Baltijos jūros regiono strategiją ir kitas svarbias programas Baltijos jūros regione.

Gairėse prie prioritetinių sričių be kita ko priskiriama aplinkosauga, ekonominės ir socialinės plėtros stiprinimas, taip pat bendrovių socialinės atsakomybės (BSA), demografijos, tarpparlamentinio bendradarbiavimo ir partnerystės su NVO stiprinimo sritys.

2017 m. Šiaurės ministrų tarybai pirmininkauja Norvegija. Savo pirmininkavimo programoje Norvegija pabrėžė perėjimo prie žaliosios ekonomikos svarbą, atsiliepiant į globalius klimato ir aplinkosaugos iššūkius, taip pat akcentavo socialinės integracijos ir įtraukties svarbą, taip pat išryškino Baltijos jūros regiono vaidmens svarbą sprendžiant „mažėjančio pasaulio“ gerovės iššūkius.

Tad ŠMT parama šioms tarpdisciplininėms sąveikoms ne tik puikiai padeda atsiskleisti dizaino integraciniam ir holistiniam pobūdžiui, bet ir suteikia naują impulsą ekodizainui ir žiedinei ekonomikai.

Boosting the Ecological Design and the Circular Economy

Lithuanian Designers’ Society, by availing itself of the partial financial support provided by the Nordic Council of Ministers, has finished the preparatory phase of the international EcoDesign Circle project (https://www.ecodesigncircle.eu/). As a result of the project and the support of NCM, the Society has increased its capacities in the fields of ecodesign and circular economy, as well as strengthened cooperation with Northern European and other Baltic Sea Region countries.

Lithuanian Designers’ Society is now ready to implement the events and activities of the EcoDesign Circle project in 2017 and 2018, together with the partners from Sweden, Finland, Estonia, Germany and Poland. Those activities will significantly contribute to the wider application of ecodesign and circular economy principles in the region.

During the course of the EcoDesign Circle project in 2016, representatives of Lithuanian Designers’ Society participated in Berlin, Stockholm and Tallinn workshops, which set the guidelines for the successful implementation of the project activities.

Of great importance is the fact that at the end of 2016 Lithuanian Designers’ Society became a member of BEDA (Bureau of European Design Associations – http://www.beda.org/). Currently the president of BEDA is Mr. Robin Edman, who is also the CEO of the Nordic partner of the Lithuanian Designers’ Society – the Swedish Industrial Design Foundation (SVID).

The achievements of the Society in 2016 were to a large extent preconditioned, among others, by the support of the NCM. This forum of cooperation for the governments of five Nordic countries is represented in Lithuania by the Nordic Council of Ministers Office in Lithuania (http://www.norden.lt/).

In the Guidelines for the Nordic Council of Ministers’ Co-operation with Estonia, Latvia and Lithuania (2014) it is noted that the Nordic Council of Ministers seeks to consolidate and expand this cooperation in order to help create a strong Baltic Sea Region and reduce the welfare gap between the countries in the region. The cooperation is based on shared values concerning human rights, tolerance, equality and good governance. It should strengthen the Northern Dimension and the EU’s Baltic Sea Strategy and other overarching regional policy frameworks in the Baltic Sea Region.

The Guidelines define the priority areas, which among others include environmental matters, strengthening of economic and social development, including Corporate Social Responsibility (CRS), demography, inter-parliamentary collaboration and NGO partnerships.

In 2017 Norway holds the presidency of the Nordic Council of Ministers. In Norway’s presidency programme the importance of transition to green economy, by addressing global climate and environmental issues, is stressed; also Norway emphasized the significance of social integration and inclusion, and pointed out the role of the Baltic Sea Region in solving the welfare issues of the world, which is “getting smaller”.

Thus the support of NCM for these interdisciplinary interactions not only perfectly reveals the integrational and holistic nature of design, but also boosts ecodesign and circular economy greatly.

NMR-Logotype-RGB-EN

LDiS sustiprino institucinius gebėjimus (2016 12 30)

Lietuvos dizainerių sąjunga sėkmingai baigė vykdyti projektą „Dizainerių sąjungos veiklos plėtra ir gebėjimų stiprinimas“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimo projektų finansavimas 2016 metais). Pagrindinis projekto tikslas – sustiprinti Lietuvos dizainerių sąjungos institucinius gebėjimus ir sudaryti sąlygas sąjungos veiklos plėtrai. Projekto biudžetas – 4656 EUR.

Sąjungai pavyko realizuoti ambicingus 2016 m. užmojus, tapti Europos dizaino asociacijų biuro (BEDA) nare, sustiprinti bendradarbiavimą ir tinklaveiką Baltijos jūros regione, kartu su Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Lenkijos partneriais įgyvendinant bendrą ekodizaino ir žiedinės ekonomikos projektą. Taip pat Sąjungą aplankė dvi aukšto rango delegacijos iš Kinijos, su ICIF parodos vadovybe sudaryta sutartis dėl Sąjungos dalyvavimo didžiausioje Kinijos kūrybinių industrijų parodoje ICIF 2017.

Taip pat pavyko užmegzti naudingą bendradarbiavimą su Valstybinių mokslinių tyrimų institutu Fizinių ir technologijos mokslų centru, taip pat Fizikos institutu mokslo ir technologijų parku, kas leidžia plėtoti unikalų mokslo-dizaino-verslo sinergijos modelį.

Sustiprinti Sąjungos žmogiškieji ištekliai, pritraukta savanorių. Galima teigti, kad Sąjungos instituciniai gebėjimai ir finansinis savarankiškumas reikšmingai sustiprėjo.

LDiS tampa Europos dizaino asociacijų biuro (BEDA) nare (2016 11 01)

Lietuvos dizainerių sąjunga tapo BEDA (Bureau of European Design Associations – http://www.beda.org/) nare. Biuro veikla siekiama užtikrinti nuolatinį ryšį tarp jos narių ir Europos Sąjungos institucijų, siekiant bendradarbiauti ir skatinti dizaino ir inovacijų vertę Europos ekonomikai. Šiuo metu BEDA prezidentas yra Švedijos pramoninio dizaino fondo (SVID) – vadovas p. Robin Edman.

Šendženio kultūrinių mainų delegacijos vizitas (2016 10 28)

2016 10 28 Kultūros ministerijoje lankėsi Šendženio tarptautinių kultūrinių mainų asociacijos (SICEA) vadovai. Be kitų kultūrinių interesų, kinų delegacija susitiko su Lietuvos dizainerių sąjungos atstovais, kurie papasakojo apie Sąjungos daugiametį įdirbį Kinijos kultūrinėje rinkoje. Šendženis garsėja ne tik kaip vienas svarbiausių Kinijos ekonominių centrų, bet kaip ir Kinijos dizaino sostinė, kurioje Lietuvos dizainas, kaip pažymėjo SICEA prezidentas Xiaogan Li, yra žinomas ne blogiau nei Lietuvos krepšinis. Lietuvos kultūros viceministras Arnas Neverauskas pabrėžė atskirų organizacijų (tokių kaip LDiS) veiklos indėlį į kultūrinių mainų ir tarpcivilizacinio supratimo didinimą. Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis įteikė Kinų delegacijos atstovams “Dizaino Indekso LT” leidinius, ekspertas Aivaras Žilvinskas supažindino su Sąjungos planais ir perspektyvomis. Išgirdęs apie Sąjungos ketinimus vėl dalyvauti Tarptautinėje Šendženio Kultūrinių industrijų parodoje 2017 metais, SICEA direktorius Wangxi Hanas pažadėjo visokeriopą pagalbą, vykdant šį projektą.