Neparašytos dizainerių kronikos. XX dalis.

Įvykio data: 2021 06 28
Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktorius Marius Urbanavičius atleistas iš darbo už daugkartinius darbo tvarkos pažeidimus.
Kaip laivą pavadinsi, taip jis ir plauks…ši sena jūrininkų taisyklė iki šiol, rodos, negaliojo VDA priestatui, kažin kieno šmaikščiai ir pranašiškai pavadintam „Titaniku“…
Reikšmingos faktinės aplinkybės:
1. Kai 2005 m., prasidėjus rekonstrukcijai, tapo aišku, kad Dizaino katedra kelsis į naujas, erdvesnes patalpas kitapus Maironio gatvės, prof. Tadas Baginskas, kuris tada dar buvo katedros vedėjas, Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkui džiugiai pranešė gerąją naujieną: bus kuriamas ir Dizaino centras naujose patalpose, kur savo vietą, be abejo, ras ir LDiS, visi kartu kursim Lietuvos dizaino ateitį!
2. Viskas gavosi lygiai atvirkščiai: Audriui Klimui perėmus valdymą, tik jis vienas sprendė kur panaudoti daugiamilijonines ES struktūrinių fondų lėšas, kokius padalinius kurti ir kas jiems vadovaus. Kabinetuose, kurie tikėtinai buvo skirti LDiS, įsikūrė paties Au. Klimo įsteigta Lietuvos grafinio dizaino asociacija.
3. O štai Dizaino inovacijų centras, kuriam vadovauti buvo pasodintas Au. Klimo studentas M. Urbanavičius, nuo pirmos savo veiklos dienos tapo privačia, pelno siekiančios įmonės požymių turinčia struktūra, išlaikoma, vienok, iš VDA, t.y. valstybės biudžeto. Deklaruoti kilnūs studentų projektų komercializacijos ir informacijos sklaidos tikslai tik pridengė Lietuvos dizaino rinką iškraipančias veiklas, vykdant komercinius rinkos projektus. Daugiau kaip per dešimtmetį DIC atėmė darbą ir augimo galimybes šimtams tos pačios VDA išugdytiems studentams: visa eilė įmonių, užuot užsakinėjusi dizaino paslaugas rinkoje, kreipiasi į DIC, kuri nemokamo studentų darbo ir nulinių sąnaudų dėka, gali pasiūlyti sąlygas ir kainas, nepasiekiamas eiliniams rinkos dalyviams.
4. Ne vieną pelningą „komercinį užsakymą“ per DIC yra atlikusios ir lėšas įsisavinusios tuometinio VDA rektoriaus Au. Klimo dukros, taip pat grafinės dizainerės.
5. DIC biudžetą ženkliai papildydavo ir Kultūros tarybos skiriamos lėšos. Pažymėtina, kad ilgametė kultūrvedėja Daina Urbanavičienė, prieš atsisėsdama į šį postą, dirbo vadybininke…tame pačiame Dizaino inovacijų centre, vadovaujamame M. Urbanavičiaus.
6. Ne kur nors, o būtent DIC patalpose rinkdavosi apsišaukėliška „alternatyvi“ Lietuvos dizainerių sąjungos valdyba, vadovaujama buvusio rektoriaus Au. Klimo ir priėmusi Sąjungą žlugdančius sprendimus.
7. Ir štai atėjo diena, kada šis Klimo-Gurevičiaus voratinklis imtas traukyti: VDA vadovybė už daugkartinius darbo drausmės pažeidimus atleido iš darbo DIC direktorių Marių Urbanavičių. Šis, kaip ir yra įprasta „klimaičiams“, pradėjo rašinėti skundus ir isteriškai inkšti žiniasklaidoje apie kažkokį „jo atžvilgiu taikytą mobingą“ (nuoroda – komentarų skiltyje). Geriau jau prisipažintų, kad buvo tapęs VDA Me-too auka, skambėtų gerokai įtkinamiau.
8. Koks bebūtų pretekstas atleisti Klimo vietininką, akivaizdu, kad VDA bando atsikratyti buvusių šešėlių. Bet ar ištarus A, bus ištarta bent B, parodys pati artimiausia ateitis. Ji parodys ir tai, ar priartės vienas krantas prie kito, ar juos ir toliau skirs intrigos, nepasitikėjimas ir konkurencija?